pailguotainis

pailguõtainis, -ė adj. (1) žr. pailguotinas: Duktė dideliai padabni į tėvą: burna tokia pat pailguõtainė ir nosė riesta Vkš. Atnešk čia tą pailguõtainį akmenį Brs. Kitas dirba pailguõtainius, kitas apvalius [žagus] Mžk. Riaušiai y[ra] pailguõtaini kleckai, samtiškai kepami Trk.